Penktadienis, 27 Lapkritis 2009 12:20

Ispanijoje pažinome kitų tautų kultūrą ir papročius

 Greta ŠIAUČIŪNAITĖ, IVe klasė

Juozo Balčikonio gimnazijos delegacija puikiai pasirodė „Comenius“ daugiašalės partnerystės projekto „Everybody fits in“ („Tinka visiems“) susitikime Ispanijoje.

Šio projekto idėja – suburti jaunus, ambicingus jaunuolius, siekiančius suprasti, kaip žmonės yra susiję vieni su kitais įvairiausiais ryšiais, padėti pažinti kitų tautų kultūrą, papročius, jų gyvenimo ritmą bei pasidalinti patirtimi ir siekti bendros gerovės.

Lapkričio 14-21 dienomis du gimnazistai – antrokas Laurynas Butrimas ir aš, ketvirtokė Greta Šiaučiūnaitė, – lydimi mokytojų Laimos Dyburienės, Violetos Tunkūnienės, Ritos Miknevičienės ir Loretos Jusienės (ji yra projekto koordinatorė mūsų gimnazijoje), atstovavome savo šaliai ir mokyklai pirmajame projekto susitikime Ispanijoje, Cartagenos mieste.

Atvykusius į Murcios oro uostą mus pasitiko tuzinas ispanų – projekto dalyvių ir mus apgyvendinti sutikusių šeimų narių. Buvome „užpilti“ bučinių lavina ir kiekvienas šiltai apkabintas. Tie bučiniai akimirkai atėmė žadą, tačiau giliausią įspūdį turbūt paliko vieninteliam mūsų delegacijos vyrui Laurynui. Po tokio sutikimo tapo aišku, kad Ispanijos žmonės labai šilti, svetingi ir draugiški.

Pagrindinis mūsų uždavinys šiame susitikime buvo kuo informatyviau ir įdomiau pristatyti savo šalį, miestą, švietimo sistemą ir gimnaziją. Padedami mokytojų, tam rengėmės kelias savaites: kūrėme, taisėme, tobulinome savo pristatymą – siekėme geriausio rezultato. Ir tos savaitės nenuėjo veltui.

Be mūsų, Cartagenoje savo šalis pristatė šešiolika ispanų, keturi lenkai, keturi rumunai, keturi prancūzai ir du bulgarai. Pristatymai nebuvo vertinami, tačiau neoficialiai daugelis geriausiais išrinko mūsų ir lenkų pasirodymus. Būtent dėl šios priežasties beveik visi projekto dalyviai dabar su nekantrumu laukia susitikimo Lietuvoje 2011 metų birželio mėnesį ir labai nori atvykti į mūsų šalį.

Viešėdami Ispanijoje stengėmės pažinti ne tik vienas kitą, bet ir šios šalies kultūrą, istoriją, gamtą. Lankėmės Cartagenos uoste, senovės romėnų amfiteatre, mero rezidencijoje – Konsistorijos rūmuose, keliuose muziejuose, važiavome į La Union miestelį, ten apžiūrėjome turgaus aikštę, kalnakasių muziejų, leidomės į „Agrupa Viventa“ šachtą, tris valandas praleidome nuostabaus grožio Cabo de Palos y La Manga paplūdimyje. Akis traukė kalnų virtinės, įstabaus mėlynumo ir skaidrumo Viduržemio jūra, palmių parkai, daugybė kaktusų ir kitų egzotiškų augalų.

Projektą „Everybody fits in“ koordinuoja Cartagenos miesto mokykla IES „EL BOHIO“. Susitikimo organizatoriai pasistengė, kad visi projekto dalyviai dalyvautų keliose pamokose, galėtų pažvelgti į Ispanijos mokinių gyvenimą iš labai arti.

Neslėpsiu, pirmasis įspūdis buvo nekoks. Kai mokykloje mus pasitiko jaunesniųjų ispanų padaryti plakatai, pristatantys kiekvieną projekte dalyvaujančią valstybę, panevėžiečių akis pirmiausia patraukė lietuvių „tradicinio valgio“ nuotrauka. Tai, ką pamatėme fotografijoje, toli gražu nebuvo panašu nei į cepelinus, nei į bulvinius blynus, nei į šaltibarščius ar juodą duoną... Nuotraukoje buvo pavaizduota kažkas panašaus į kebabą. Nors šis valgis Lietuvoje ir populiarus, jis niekada nebuvo laikomas tradiciniu mūsų patiekalu.

Kitą dieną panevėžiečių laukė dar vienas „siurprizas“: plakate didelėmis raidėmis buvo parašyta LIETUVA, o šalia puikavosi nuostabaus grožio balta-raudona-balta Latvijos vėliava. Bet mes jau nebepykome, tik stengėmės įžvelgti ką nors gera ispanų pastangose.

„EL BOHIO“ mokyklos gyvenimo ritmas kiek skiriasi nuo mūsiškio. Nustebino tai, jog po pirmos pamokos visi iškart eina į antrą, po trečios – į ketvirtą, po penktos – į šeštą, nes tarp šių pamokų pertraukų nėra. Per dvi pertraukas mokiniai susėdę ar sustoję ratu visuomet valgo atsineštą iš namų maistą (dažniausiai tai būna sumuštiniai ar pyragėliai) ir šnekučiuojasi. Pamokų pradžią ir pabaigą skelbia skambutis su sirena. Prie šio garso mes, iš kitų valstybių atvykę mokiniai, per visą savaitę nesugebėjome priprasti.

Ispanai mokosi tokių pačių dalykų kaip ir mes. Buvau susidariusi nuomonę, kad jų mokymosi lygis kiek žemesnis, tačiau, kai atsiverčiau ispanės Marinos, kurios namuose gyvenau, matematikos sąsiuvinį, akys užkliuvo už tų pačių „širdžiai mielų“ išvestinių. Taigi mūsų ir ispanų mokymosi programos mažai skiriasi.

„EL BOHIO“ mokykloje yra filmų kūrimo pamoka, per muzikos ar informatikos pamokas jie neretai žiūri filmus, susijusius su nagrinėjama tema, o per anglų kalbos pamokas klausosi  populiariosios angliškos muzikos ir iš dainų tekstų mokosi žodžius. Mokykloje tvyro draugiška ir jauki atmosfera, tik mokiniai į mus dažnai keistu žvilgsniu pašnairuodavo ir pasišnabždėdavo už nugarų. Matyt, mes, kaip svetimšaliai, jiems buvome įdomūs.

Ispanų jaunimas po pamokų laiką leidžia įvairiuose būreliuose (nuo menų iki sporto), vienas kitas lanko papildomas pamokas – tai visai nesiskiria nuo mūsų popamokinės veiklos. Skirtumai išryškėja atėjus savaitgaliui.

Lietuvoje retai teišvysime 14-16 metų jaunuolius, vėlų vakarą vaikštančius gatvėmis ar šokančius klubuose (o jei ir išvysime, greičiausiai negalvosime apie juos nieko gero). Ispanijoje yra priešingai: penktadienio ir šeštadienio naktys skirtos atsipalaiduoti, susitikti su draugais ar pasilinksminti klubuose. Cartagenoje jaunimas išeina į gatves apie 22 valandą, o namo grįžta tik paryčiais. Tačiau, jei jaunuoliui nėra 18 metų, jis nevartoja alkoholio, nerūko ir kitaip nepažeidžia įstatymų. Neslėpsiu, tokie papročiai man patiko: sužavėjo begalinis tėvų pasitikėjimas vaikais, jaunų žmonių atsakingumas, galimybė savaitgaliais pailsėti nuo darbų ar mokslų.

Ispanai namuose beveik nevalgo pusryčių ir man, labiausiai alkį jaučiančiai iš ryto, buvo gana sudėtinga prisitaikyti. Aišku, badu manęs niekas nemarino ir valgyti tikrai davė. Ispanų valgymo ypatumai atsiskleidė pietų ir vakarienės metu. Tuo laiku jie valgo daug ir įvairių dalykų: pradedant salotomis, šaltais užkandžiais, baigiant karštu patiekalu, desertu ir būtinai – vaisiais.

Ispanija padarė didžiulį įspūdį, norėčiau sugrįžti ten dar ne kartą. Akys pamatė daug gražių vaizdų, širdis surado artimų draugų, įgijau keliavimo ir bendravimo patirties bei patobulinau savo anglų kalbos žinias. Be to, atsirado noras išmokti ir ispanų kalbą. Labiausiai esu dėkinga mus lydėjusioms mokytojoms: jos suteikė galimybę praleisti nuostabią savaitę Ispanijoje ir kelionėje buvo tarsi draugės.

n1
n1
n10
n11
n12
n13
n14
n15
n16
n2
n3
n4
n5
n6
n7
n8
n9