Pirmadienis, 15 Kovas 2010 22:29

Bulgarijoje praleidome vieną iš geriausių savo gyvenimo savaičių

Agnė PREIDYTĖ, Ia klasė

Dominykas ŠLIAŽKO, If klasė

Juozo Balčikonio gimnazijos delegacija puikiai pasirodė antrajame projekto „Everybody fits in“ („Tinka visiems“) susitikime Bulgarijoje, Plovdivo mieste. Projekte dalyvauja šešios šalys: Bulgarija, Prancūzija, Rumunija, Ispanija, Lenkija ir Lietuva. 2010 metų vasario 27 – kovo 5 dienomis Bulgarijoje vykusiame susitikime mūsų mokyklai atstovavo keturi mokiniai: pirmokai Arvydas Kuncė, Agnė Preidytė, Dominykas Šliažko ir antrokė Eglė Savickaitė, juos lydėjo trys mokytojos:  projekto koordinatorė Juozo Balčikonio gimnazijoje Loreta Jusienė, Nijolė Koženiauskienė ir Danutė Šulcienė. Projekto dalyvių susitikimas vyko Plovdivo profesoriaus Zvetano Lazarovo mechaninės inžinerijos profesinėje mokykloje.

Projekto „Everybody fits in“ tikslas – suburti jaunus žmones, sudaryti galimybę jiems susipažinti su kitų šalių kultūra, gyvenimo būdu, išmokti kažko naujo, dirbti komandoje, mokytis bendrauti, dėstyti savas mintis ne tik gimtąja, bet ir užsienio kalba.

Po netrumpo, tačiau visai neprailgusio skrydžio Bulgarijos sostinėje Sofijoje mus pasitiko vidudienio saulė. Pirmasis vaizdas buvo kiek neįprastas: kitokie žmonių bruožai, miesto apstatymas, augalija glumino. Tačiau prie šių aplinkos pasikeitimų netrukus pripratome.

Nepažįstamame mieste Plovdive patekome į nuoširdžių bulgarų globą. Daugelis projekto dalyvių netruko įsitikinti, kad istorijos apie neapsakomą pietiečių draugiškumą, dosnumą ir pagarbą svečiui yra ne iš piršto laužtos. Apsigyvenę bulgarų šeimose buvome „apšvitinti“ neapsakomu kiekiu šilumos ir, kaip pasakose, lepinami, prižiūrimi it karaliai. Iškart pamatėme, jog bulgarai visada šypsosi, nepamiršta paklausti, ar viskas gerai, noriai su tavimi pasišneka ar pajuokauja.  

Per neapsakomai greitai pralėkusią savaitę aplankėme stebėtinai daug garsių istorinių Bulgarijos vietų. Pirmąją dieną viešėjome Stara Zagora mieste. Pabuvojome neolito gyvenvietės muziejuje. Didžiulį įspūdį padarė Kazalak Trakų kario kapas. Beje, šis kultūrinis objektas įtrauktas į UNESCO saugomo kultūros paveldo objektų sąrašą.

Pabuvojome visame pasaulyje garsioje rožių aliejų gamykloje-„fermoje“, ten susipažinome su aliejų, kvepalų gaminimo istorija, technologijomis bei turėjome galimybę įsigyti kvepalų. Panelės net „tirpo“ nuo svaigių rožių kvepalų aromatų.

Kituose muziejuose susipažinome su Bulgarijos istorija, menu, kultūra bei žmonių gyvenimo būdu, kuris pradėjo formuotis daugiau nei prieš penkis tūkstančius metų. Turėjome galimybę susipažinti su senosiomis matriarchato kultūromis, kurios gyveno daugiau nei du tūkstančius metų prieš Kristų. Tyrinėjome priešistorinės gyvenvietės liekanas, grožėjomės senųjų bulgarų dievų statulėlėmis. Pamatėme senovinį stadioną ir koliziejų. Keliaudami autobusu mes, lietuviai, negalėjome nesigėrėti kalnais, snieguotomis jų viršūnėmis, kalnų kriokliais ir upėmis.

Didžiojoje Plovdivo bibliotekoje buvome supažindinti su Bulgarijos literatūros istorija, matėme labai senų, retų knygų. Daugeliui didžiulį įspūdį padarė paleontologijos muziejus, kuriame galėjome apžiūreti įvairių Bulgarijos teritorijoje gyvenusių gyvūnų fosilijas, tarp jų ir vienintelį pasaulyje „pilną“ mamuto skeletą, kurio aukštis – daugiau nei keturi metrai.

Projektas „Everybody fits in“ Plovdivo mieste sulaukė nemažai dėmesio. Susitikome su miesto ir Pietų regiono merais. Apie projektą rašė laikraščiai, o viename iš jų turėjo būti išspausdintas interviu su mūsų mokyklos atstovėmis Egle ir Agne.

Mūsų viešnagė nebuvo vien mėgavimasis ekskursijomis ir išvykomis į gražiausias Bulgarijos vietas. Visi susitikimo dalyviai turėjo parengti pristatymus apie projekte dalyvaujančių šalių istorinius ryšius. Buvome suskirstyti į tris komandas. Kiekviena grupė privalėjo pristatyti skirtingą istorinį laikotarpį: viduramžius, naujuosius ir naujausiuosius laikus. Per dvi dienas parengėme išsamią prezentaciją ir ketvirtadienį pristatėme ją muziejuje. Beveik kiekvienas dalyvis pripažino, kad dirbti didelėje grupėje su daugybę idėjų turinčiais skirtingų požiūrių jaunuoliais iš įvairių šalių nebuvo labai lengva. Tačiau viskas baigėsi gerai – visos trys grupės paruošė puikius pristatymus. Geriausiai pasirodė pirmoji grupelė, pristačiusi istorinius ryšius viduramžių laikotarpiu. Šioje grupėje dirbo Eglė Savickaitė.

Gilų pėdsaką atmintyje paliko vietos gyventojų labai mėgstama gilias istorines šaknis turinti pavasario šventė. Metai iš metų bulgarai linksmai sutinka pavasario atėjimą: kovo 1-ąją sveikina šeimos narius, draugus, pažįstamus, riša vieni kitiems ant riešų apyrankes ir linki visa ko geriausia. Apyrankės yra dvispalvės: raudonos ir baltos. Raudona spalva reiškia kraują, pralietą kovoje, pastangas, sunkų darbą, o balta – pavasarį, gėrį. Tenykščiai žmonės turi dar vieną labai malonią tradiciją: kai tik pamato pirmąjį žaliuojantį krūmokšnį ar medį, kabina ant jo savo dvispalves apyrankes ir sveikina atėjusį pavasarį.

Mokyklos gyvenimo ritmas Bulgarijoje nuo mūsiškio nesiskiria, netgi mokyklos išplanavimas pasirodė panašus į mūsų gimnazijos. Kaip ir Lietuvoje, pamokos prasideda 8 valandą, jas pradeda ir baigia čaižus skambutis.

Dar kartą labai aiškiai supratome, kokie iš tikrųjų yra bulgarai, kai vienas iš lietuvių delegacijos narių sunegalavo. Taip jau atsitiko, kad Dominykui pradėjo skaudėti dantį. Sužinojusi apie tai, viena iš projekto koordinatorių Plovdive tuojau pat puolė kažkam skambinti. Nepraėjus nė 10 minučių, Dominykas jau sėdėjo mokyklos automobilyje ir buvo palydėtas pas odontologą. Iš gydytojo Dominykas sulaukė neįtikėtino rūpesčio ir pagarbos, medikas puikiai suprato, kaip jaunuoliui skauda, ir stengėsi padėti. Tą dieną, kai Dominykas sunegalavo, Bulgarijoje buvo tarptautinė šventė, nedarbo diena. Tačiau dantistas nepatingėjo ir atvažiavo į kliniką vien dėl lietuvio. Be to, jis visiškai atsisakė atlygio.

Kelionės metu skanavome daugybę tradicinių bulgariškų valgių ir mus priėmusiose šeimose tikrai nebadavome. Žinoma, bulgarų maistas skiriasi nuo mūsiškio, bet priprasti ir pamėgti jį nebuvo sunku. Pastebėjome, kad vietos gyventojai labai mėgsta į patiekalus įmaišyti jogurto. Įvairiuose meniu vyrauja rūgštoki padažai, ypač mėgstamos tradicinės salotos. Be abejo, paragavome  ir tradicinio vietinio kebabo.

Po sunkių dienos darbų ar ekskursijų visi dalyviai turėdavo nemažai laisvo laiko, todėl galėjo apžiūrėti miestą, išbandyti tradicinę bulgarų virtuvę ar pažaisti boulingą. Lietuviams tikriausiai pasisekė labiausiai –  mes turėjome galimybę susipažinti su gerais mūsų globėjų draugais, smagiai pašokti sportinių šokių treniruotėje. Daugelis mokinių važiavo Plovdivo kartingų trasa, pademonstravo savo jėgas prie biliardo stalo. Vienas iš įspūdingiausių vakarų buvo priešpaskutinis vakaras tradiciniame bulgarų restorane, kur susirinko visi mokiniai ir mokytojai. Dalyviai galėjo stebėti profesonalių šokėjų ir dainininko pasirodymus, patys išbandyti savo jėgas šokių aikštelėje.

Ech, bet ir patys geriausi dalykai turi kada nors baigtis. Ši kelionė – ne išimtis. Paskutinį vakarą net ir patys stipriausi netramdė ašarų. Buvo tikrai sunku atsisveikinti su tais, kuriuos per tą trumpą savaitę, atrodo, taip gerai pažinome. Daugelis vieni kitus ramino, kad būtinai dar kada nors pasimatys, kvietė vieni kitus į svečius.

Sunku apibendrinti visą kelionę, nes norisi pasakoti ir pasakoti apie kiekvieną ten praleistą minutę, sutiktus žmones, pamatytas vietas. Vieni kitiems prižadėjome, kad kada nors tikrai sugrįšime į Bulgariją dar kartą. Kelionės metu pažinome skirtingą kultūrą, patobulinome anglų ir rusų kalbų žinias, susiradome naujų draugų. Tikime, visam gyvenimui. Esame labai dėkingi mus lydėjusioms mokytojoms, kurios dėl mūsų nepagailėjo nei laiko, nei sveikatos, kelionės metu atstojo tikras mamas ir rūpinosi taip pat šiltai, kaip ir savais vaikais. Baigiant norėtųsi pasakyti daugelio projekto dalyvių paskutinį vakarą kartotą frazę: „Tai buvo viena iš geriausių savaičių mūsų gyvenime“.

1
2
3
4
5
6
7
8
9
1/9 
start stop bwd fwd