Ketvirtadienis, 12 Gruodis 2013 17:49

Pirmokai klausėsi šnekant ir dainuojant tarmiškai

 

Saulius INDRIŪNAS, Ia klasė

 

Dabartinėje mokykloje reikalaujama kalbėti bendrine kalba, todėl vis labiau užmirštame gimtąsias tarmes, nebežinome, kaip šnekėjo mūsų seneliai, proseneliai – nutolstame nuo savo šaknų. Juk šnektos, patarmės, tarmės – gyvosios kalbos versmė. Todėl gruodžio 8 dieną visi pirmokai susirinko aktų salėje į netradicinę lietuvių kalbos pamoką, skirtą lietuvių kalbos tarmėms.

Renginio pradžioje vedėjai, ketvirtokė Eglė Mikeliūnaitė ir antrokas Vaidas Butkus, paaiškino, kaip atskirti lietuvių kalbos tarmes ir patarmes. Ypač nudžiugino mūsų mokytojos: žemaitiškai porino Goda Snarskienė, dzūkiškai poringavo Aldona Motekaitienė, širvintiškių šnektą išgirdome iš renginio iniciatorės Laimutės Miliukaitės lūpų, suvalkiečių – iš Nidos Glinskienės. Kai manėme, kad išgirdome viską, staiga, iš savo kėdės pašokusi, panevėžietiškai prakalbo mokytoja Gintvilė Juzulėnienė (ją jau visi suprato!). Vėliau ir gimnazistai parodė, kad neatsilieka nuo mokytojų: vaikinų ansamblis užtraukė dainą rytų aukštaičių tarme. Renginį baigė muzikos mokytoja Rima Mingailienė, uždainavusi žemaitiškai. Šioje pamokoje buvo smagu išvysti gimnazijos šokėjų kolektyvo ,,Siaustinis“ kelis šokius.

Paprastai mūsų amžiaus jaunuolius domina tai, kas netradiciška, pavyzdžiui, žargoniška kalba. Šiai pamokai pasibaigus supratome, kad lietuvių kalba graži ir be žargono.

1
2
3
4
5
6
7
8
9
1/9 
start stop bwd fwd