Ketvirtadienis, 08 Lapkritis 2012 20:59

Jaunieji geografai viešėjo Žemaitijos sostinėje

 

Akvilė GASIŪNAITĖ, IIf klasė

 

Jaunųjų geografų mokyklos nariai spalio 27-30 dienomis viešėjo Telšiuose – mieste, pastatytame ant septynių kalvų. Čia mus visą laiką lydėjo geografijos mokytoja Laima Uosytė, kuri, atrodo, apie šį miestą žino absoliučiai viską. Pirmąją dieną praleidome apžiūrinėdami Telšių miesto įžymybes. Lankėmės Telšių kunigų seminarijoje, užkopę į aukščiausią kalvą – Insulą gėrėjomės Šv. Antano Paduviečio katedra, žvelgėme į pirmąją Telšių miesto mokyklą, Vydūno pasodintus kaštonus. Insulos papėdę ženklina „Didžioji žemaičių siena“, kurioje įamžinti Žemaitijai svarbūs įvykiai. Apžiūrėjome A.Žebrausko ir kitų architektų bei menininkų sukurtas skulptūras, amfiteatrą ant Masčio ežero kranto, apsilankėme Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje.

Antrąją dieną pradėjome kelione į Varnių regioninį parką. Pirma stotelė – netoli Telšių esantis Rainių memorialas. 1941 metais Rainių miškelyje naktį iš birželio 24 dienos į 25-ąją Raudonosios armijos kariai žiauriai nukankino beveik 80 Telšių kalėjimo kalinių – intelektualų, teisininkų, politikų ir kitokių „liaudies priešų“. Šį skausmingą įvykį mena ir Rainių kančios koplyčia, tą rytą skendėjusi tirštame rūke ir atrodžiusi labai paslaptingai.

Palikę Varnius, mediniu taku pasivaikščiojome Debesnų telmologiniame draustinyje, ieškojome gintaro Lūksto ežero pakrantėje. Užkopę ant Medvėgalio bandėme suskaičiuoti, kiek bažnyčių matyti. Tačiau įspūdingiausias vaizdas laukė ant Šatrijos kalno – mus pakerėjo margas rudens peizažas, horizontas buvo taip toli! Apsilankėme Biržuvėnų etnografiniame muziejuje, kuris nuo kitų muziejų skiriasi tuo, kad ten įvairius prietaisus galima išbandyti pačiam, ne vien tik juos apžiūrėti. Vėliau pasisvečiavome ir muziejaus įkūrėjos Aldonos Simonavičiūtės namuose. Manau, ten pajutome tikrąją žemaičių dvasią, jų svetingumą, energingumą, linksmumą.

Trečią dieną žygiavome aplink Masčio ežerą. Ypač didelį įspūdį padarė A. Jonušo žemaitiška-japoniška-kiniška sodyba-muziejus, jame artimiau susipažinome su japonų, kinų kultūra, arbatos gėrimo papročiais.

Paskutinė diena buvo skirta žinioms apibendrinti. Turėjome atlikti geografijos užduotis, išmatuoti medžio, kalvos aukštį. Kai nugalėtojai jau buvo apdovanoti, susirinkome daiktus, visus žemaitiškus įspūdžius, sušokome atsisveikinimo šokį ir ištarėme vieni kitiems: „Iki susiveizėjimo!“

1
2
3
4
5
6
7
1/7 
start stop bwd fwd