Pirmadienis, 10 Rugsėjis 2012 20:27

Vasara baigėsi, dalinamės įspūdžiais...

Akvilė GASIŪNAITĖ, IIf klasė

Vieną vasaros savaitę Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke, prie Ešerinio ežero, vyko 25-oji Jaunųjų geografų mokyklos (JGM) vasaros stovykla-ekspedicija. Į ją susirinko JGM vadovai, Lietuvos edukologijos universiteto studentai bei 25 mokiniai iš įvairių Lietuvos kampelių. Beveik savaitę gyvenome palapinėse, valgėme maistą, paruoštą ant laužo, pliuškenomės ežere ir tyrinėjome visa, kas mus supo.

Pirmadienis buvo skirtas stovyklavietei įkurti, susipažinti su naujokais, meteorologinei aikštelei įsirengti. Joje mes, antrakursiai, visą stovyklos laiką, net ir naktį, kas tris valandas turėjome atlikti stebėjimus.

Antradienį prasidėjo užsiėmimai. Susipažinome su kartografo veikla – didžiausias šios dienos darbas buvo nubraižyti stovyklos planą. Reikėjo visus iki vieno pažymėti stovyklavietės medžius ir krūmus! Vakare vyko orientavimosi varžybos. Brovėmės per mišką, žliugsėjome per pelkę, ieškodami nurodytų punktų.

Kitą dieną mus aplankę Labanoro regioninio parko specialistai papasakojo apie parko ežerų gausybę, gyvūnų įvairovę. Gavę teorinių žinių su specialistais patraukėme apžiūrėti pelkės, kur mūsų laukė tikras išbandymas. Neapsakomas jausmas, kai atrodo, jog žemė iš tikrųjų „slysta iš po kojų“ – taip ji siūbavo mums einant. Ne vienas žengęs žingsnį smigo iki pat kelių, paskui sunkiai traukė koją. Šios dienos vakaras pirmakursiams nežadėjo būti labai malonus – jų laukė krikštynos. Ak, kaip buvo smagu žiūrėti į jų mėlynėmis ištepliotus veidus, purvinus drabužius ir prisiminti praėjusią vasarą, kai buvome krikštijami mes!

Ketvirtadienį prisiminėme turizmo technikos įgūdžius, juos pagilinome. Sužinojome daugiau apie augalų augimviečių įvairovę. Vakare vyko turizmo technikos varžybos. Dalyvavo abu kursai, tad komandos buvo mišrios. Turėjome kuo greičiau  ir kuo tiksliau (nes už klaidas buvo skiriamas baudos laikas) įveikti trasą: pereiti buomu, persikelti oro perkėla, nešti sužeistąjį, sukurti laužą, nusileisti ir pasikelti šlaitu.

Nesuklysiu, jeigu penktadienį pavadinsiu žygių diena. Iš ryto nukulniavome 9 kilometrus iki etnokosmologijos muziejaus. Gidas vedžiodamas mus po sales pasakojo apie dangaus kūnų reikšmę religijoje, buityje, mene, apie Hablo palydovą, gyvybę kitose planetose. Galime pasigirti laikę rankoje meteoritą! Užlipę į bokštą apžvelgėme apylinkių panoramą: galingus miškų masyvus, ežerus, gyvenvietes. Po trumpo atokvėpio laukė naktinis žygis. Vienuoliktą valandą vakaro į tamsą išėjo pirmoji pora. Iš pradžių žygiavom nedrąsiai, vis tikėdamiesi, kad koks miškinis iššoks iš už medžio. Kai tik atsipalaiduodavom, taip ir nutikdavo – persirengę vadovai ir studentai mus išgąsdindavo. O dar tas neaiškus šakelių traškėjimas už nugarų... Kad būtų drąsiau, eidami dainavome dainas, džiaugėmės žaliomis jonvabalių švieselėmis. Galiausiai, nužygiavę 9 kilometrus tamsoje, paryčiais visi grįžome į stovyklavietę, kur galėjome susišildyti prie laužo.

Šeštadienį JGM mokiniai išsivažinėjo namo: vieni į Vilnių, kiti į Klaipėdą, treti į Radviliškį, ketvirti dar kitur... Susitiksime rudenį!..

c
d
f
i
k
m
o
t
v
1/9 
start stop bwd fwd