Ketvirtadienis, 05 Balandis 2012 07:11

Aplankėme žymių gimnazijos mokytojų kapus

Rūta MAROZAITĖ, Id klasė

 

Šiemet tradicinės lietuvių kalbos savaitės renginių plane buvo numatyta, kad pirmokai aplankys mūsų gimnazijoje dirbusių garsių žmonių kapus ir taip pagerbs jų atminimą. Todėl lietingą kovo 29-ąją mes kartu su mokytoja Danute Ašeriene suradome Julijono Lindės-Dobilo ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kapus Ramygalos gatvės kapinėse. Abiejų Panevėžio šviesuolių kapai yra beveik vienas šalia kito, tarp jų įsiterpusi tik Bitės bičiulė ir bendramintė Elžbieta Jodinskaitė, visuomenės veikėja ir bibliotekininkė.

Kurį laiką G.Petkevičaitė-Bitė ir J.Lindė-Dobilas dirbo mūsų gimnazijoje. J.Lindė-Dobilas buvo direktorius ir literatūros mokytojas. Su čia mokytojavusia G.Petkevičaite-Bite jį siejo bičiulystė, ypač sustiprėjusi po J.Lindės-Dobilo pirmojo romano „Blūdas“ išleidimo. Romane autorius bene pirmasis iškėlė tolerancijos problemą, kritikai žiauriai jį užsipuolė, o G.Petkevičaitė-Bitė labai teigiamai įvertino. Tai suartino abu mokytojus ir jų draugystė tęsėsi iki pat mirties.

J.Lindė-Dobilas buvo aukštas plačiapetis vyras su akiniais, o G.Petkevičaitė-Bitė – nedidukė. Pertraukų metu jiedu dažnai diskutuodavo įvairiausiomis temomis, mokytojų nuomonės dažnai išsiskirdavo, jie energingai gestikuliuodami įrodinėdavo savo tiesą.

Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, G.Petkevičaitė-Bitė dalyvavo Steigiamojo Seimo rinkimuose, pirmininkavo pirmajam jo posėdžiui. Tačiau politikoje ši moteris neužsibuvo – Bitę greitai atšaldė partijų rietenos ir ji išvyko mokytojauti į Panevėžio valstybinę gimnaziją. Mokytojos darbas, jaunosios kartos auklėjimas rašytojai tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir gyvenimo būdu. Be to, G.Petkevičaitė-Bitė darbavosi įvairiose visuomeninėse ir šalpos organizacijose, dalyvavo moterų judėjimo veikloje.

J.Lindė-Dobilas ir G.Petkevičaitė-Bitė dabar ramiai ilsisi, jų kapai tvarkingi, dažnai lankomi Panevėžio gyventojų, čia visada dega žvakelės, būna padėta gėlių. Mes taip pat uždegėme žvakutes, pabuvome mintimis kartu mokytojais, įsivaizduodami juos diskutuojančius mūsų gimnazijos koridoriuose.

G.Petkevičaitė-Bitė apie J.Lindę-Dobilą yra pasakiusi: „Jo nuopelnai, kaip rašytojo, mokytojo ir menininkų auklėtojo, ras pelnytą paminėjimą mūsų tautos istorijos lapuose.“ Tą patį mes galime pasakyti ir apie Bitę: maža darbšti bitelė, visą gyvenimą aktyviai dirbusi tautos labui, išliks mūsų atmintyje, nes jos gyvenimas ir darbai kiekvienai kartai skiepija humanistines nuostatas, pagarbą žmogaus asmenybei ir jo prigimtinėms teisėms.