Ketvirtadienis, 01 Gruodis 2011 15:31

Jaunųjų geografų mokyklos rudens sesija

Akvilė GASIŪNAITĖ, If klasė

Lapkričio 3-5 dienomis vykusioje Jaunųjų geografų mokyklos (JGM) rudens sesijoje dalyvavo 16 mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Šįkart stovykla surengta Dzūkijos nacionaliniame parke.

JGM vadovai ir Vilniaus universiteto studentai pasidabinę ryškiomis oranžinėmis skarelėmis jau nekantravo Zervynų stotelėje. Jie laukė mažyčio traukinuko, atpūškuojančio per Dzūkijos miškus iš Vilniaus. Laukė mūsų – jaunųjų geografų. Ir štai, traukinys sustojo ir iš jo išvirto gauja paauglių spindinčiomis iš džiaugsmo akimis – pagaliau ir vėl mes visi kartu! Su vadovu Daliumi Pranculiu panagrinėję vietovės žemėlapį, netvėrėme savame kailyje. Nieko nelaukdami, ištroškę kelionių džiaugsmo ir pasiilgę vieni kitų, negalėdami atsikalbėti patraukėme į miškų tankumyną palei Ūlos upę.

Kokie vaizdai atsivėrė mums prieš akis! Svaiginančio aukščio atodangos, stačios nuokalnės, gilios griovos, žaliuojančios pušys, samanos, kadagiai, paviršių raižančios upių meandros. Gamta atrodė tokia švelni, jauki, kaip tikri namai, kuriuose žmogus yra visuomet laukiamas. Ir orai visas tas tris dienas pasitaikė puikūs. Žygiavome ištisą dieną, sustodami tik užkąsti, atsigerti šiltutėlės arbatos ir pailsinti nuvargusių kojų. O pavargti tikrai buvo ko – maždaug per 7 valandas nuėjome 20 kilometrų. Tačiau grynas oras, puiki kompanija, patrauklus kraštovaizdis ir artėjantis tikslas mus tik skatino. Kelionė baigėsi jau gerokai po saulės laidos. Prisiglaudėme tamsoje paskendusiame „Merkio dvare“, įsikūrusiame Puvočiuose, visai šalia Merkio ir Grūdos upių santakos.

Kitą rytą vykome į Marcinkonis – didžiausią Lietuvoje kaimą, apsilankėme Čepkelių rezervato muziejuje. Geografas Gintautas Kibirkštis vaizdžiai papasakojo apie Dzūkijos gamtą. Galėjome netgi pasiklausyti ten gyvenančių gyvūnų skleidžiamų garsų. Išsiaiškinome, kad upė Katra teka dviem kryptimis, o Čepkelių gamtinio rezervato emblemoje pavaizduotas didžiausias miškų paukštis – kurtinys – sparčiai nyksta.

Toliau traukėme į Čepkelių raistą, esantį už 5 kilometrų. Tai didžiausias Lietuvoje rezervatas, pasižymintis gyvūnijos ir augmenijos įvairove. Jame galima lankytis tik su rezervato darbuotojais. Apsižvalgę žygiavome atgal, kur mūsų grupę perėmė biologas Mindaugas Lapelė. Iš jo išgirdome apie prancūzkelį, pirmuosius „avilius“ – dreves. Sėdėdami ant didžiulio skardžio ir žvelgdami į nuostabų vaizdą klausėmės, kaip šių miškų mediena buvo naudojama netgi tokių žymių keliautojų kaip Dž.Kukas laivų statybai. Galiausiai pasiekėme Marcinkonių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčią, kurią juosia ypatinga tvora. Ją pastatė kaip paminklą sėkmingai užbaigtam šimtmečiui.

Grįžę į sodybą turėjome progą padegustuoti dzūkų kulinarijos paveldą: pyragėlius su grybais ir grikinę babką. Po to smagiai pavakarojome žaisdami studentų sugalvotą išlikimo žaidimą.

Apšerkšnijusį lapkričio 5-osios rytą patraukėme į Rudnelę. Tai atoki vieta miškų apsuptyje. Čia vasaroja žinomas lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, visuomenės veikėjas Kazys Saja. Gaila, bet rašytojas sirguliavo, todėl susitikti su juo nepavyko. Tačiau maloniai pasigėrėjome natūralios gamtos karalyste, aplankėme „Andeinę“ – lietuvių grafikės ir knygų iliustratorės Gražinos Didelytės kūrinių galeriją, kurią dar būdama gyva įkūrė pati autorė. Ji esą nepaprastai mėgusi gamtą, todėl gyventi ir kurti tokiame nuostabiame Lietuvos kampelyje jai labai patiko. Pro Rudnelę teka švariausias Lietuvos upelis Skroblus. Gavome progą pajausti, kokia šalta jo srovė. Toliau žygiavome miškais Marcinkonių link. Buvau girdėjusi apie vienintelę Lietuvoje vis dar pustomą žemyninę Gaidžio kopą, tad nudžiugau, kad pasisekė ją pamatyti. Tačiau ir ši jau rengiasi užželti. Dabar JGM mokiniai gali drąsiai sakyti buvę ir Meškos Šiknoje. Šią nedidelę aukštapelkę verta aplankyti vien dėl ekscentriškojo pavadinimo.

Geras bendrakeleivis visuomet sutrumpina kelią. Tad visiškai nepastebėtas atėjo ir laikas vykti namo. Nusidanginę į Marcinkonių traukinių stotį atsisveikinome stipriai apkabindami vieni kitus ir modami vadovams sulipome į traukinį. O mintyse pati sau daviau pažadą kada nors būtinai sugrįžti į nuostabius Dzūkijos miškus...

1
2
3
1/3 
start stop bwd fwd