Sekmadienis, 25 Rugsėjis 2011 20:44
JBG savanoriai Europos vyrų krepšinio čempionate

Juta LIUTKEVIČIŪTĖ, IIIa klasė

Pastarąsias keletą savaičių galbūt tik miško žvėreliai nepajuto rimtos ir galingos susidomėjimo krepšiniu bangos. Dažnas namuose turintis televizorių atidžiai sekė įnirtingas lietuvaičių kovas dėl geriausios Europoje vyrų krepšinio komandos titulo (nors tuo pačiu metu iš visos širdies buvo traukiama: „...nesikankink dėl medalio!“).

Krepšinio karštligė neaplenkė nei JBG mokinių, nei mokytojų. Būdami esmės žmonėmis jie ne tik stebėjo varžybas, bet ir prisidėjo jas organizuojant bei palaikant tvarką Panevėžio sporto arenoje. Matematikos mokytoja Gintvilė Juzulėnienė ir trečiokė Goda Kavaliauskaitė buvo vienos iš nedidelio JBG krepšinio savanorių būrio. Šis pokalbis – apie tai, ką jos matė ir patyrė Panevėžyje vykstant Europos krepšinio čempionato grupės varžyboms.

- Kodėl nusprendėte savanoriauti Europos vyrų krepšinio čempionate?

G.Juzulėnienė: Visų pirma, labai patinka krepšinis, o antra, norėjosi pasitikrinti, ar mano amžiaus ir išsilavinimo žmonės yra tinkami neįtikėtinoms pareigoms, ar dar daug gali.

G.Kavaliauskaitė: Radau savanorio anketą ir nusprendžiau ją užpildyti beveik nesitikėdama, kad įveiksiu pirmąjį etapą. Tačiau pavyko ir dėl to labai džiaugiausi.

- Kokia konkrečiai buvo jūsų veikla savanoriaujant?

G.Juzulėnienė: Mane paskyrė į darbo grupę, kuri buvo atsakinga už saugumą. Kadangi saugumas yra labai svarbus čempionato metu, tai šį darbą dirbo atsakingos instancijos, o mes, savanoriai, tapome pagalbininkais – salės darbuotojais. Man teko dirbti VIP sektoriuje, į kurį patekti galėjo ne visi norintieji.

G.Kavaliauskaitė: Mano darbas buvo dalinti akreditacijas teisėjams, savanoriams, kitiems pagalbininkams. Aišku, tas akreditacijas vietoje ir gamindavom. Dirbom su programa, kuri suvesdavo visus reikalingus duomenis apie žmogų, norintį akreditacijos, ją atspausdindavom, laminuodavom ir įteikdavome savininkams.

- Tikriausiai nemažai teko bendrauti su žymiais Lietuvos žmonėmis, galbūt galėtumėte išskirti vieną asmenybę, padariusią didžiausią, geriausią įspūdį? Ar atvirkščiai – nemaloniai nustebinusią. 

G.Juzulėnienė: Tikrai teko matyti Lietuvoje žymių sporto žmonių, Seimo narių, televizijos darbuotojų. Labai smagu buvo kiekvieną dieną sutikti Š.Jasikevičiaus, K.Lavrinovičiaus tėvus. Nuoširdi ir smagi pasirodė esanti A.Sabonio žmona. Santūrus ir taktiškas Vladas Garastas. Pajuokauti ir komplimentų išgirsti teko iš V.Chomičiaus.

G. Kavaliauskaitė: Tiesą sakant, daug bendrauti su žymiais žmonėmis neteko, tik prasilenkdavau su sporto žinių vedėjais ir, žinoma, krepšininkais. Kai visi savanoriai fotografavosi su Lietuvos rinktine, tikėjomės, kad komanda pasiliks pabendrauti, tačiau vos tik fotografai pasakė, kad baigė darbą, visi krepšininkai išbėgo į persirengimo kambarį... Tik Jasikevičius ir Valančiūnas pasiliko. Didžiausią įspūdį Valančiūno ūgis ir padarė.

- Ar po savanoriškos veiklos pasikeitė jūsų požiūris į krepšinį, sirgalius ar pačius savanorius?

G.Juzulėnienė: Savanoriai – jėga, tai draugiška ir darni komanda. Sirgaliai tikrai nerealūs – tokios minios žalių, geltonų, su atributika žmonių dar neteko matyti. Kartu džiaugtis ir liūdėti per Lietuvos rinktinės rungtynes galėjome tik mes. Esu labai laiminga, kad visa tai mačiau, patyriau ir sakau: krepšinis – jėga.

G.Kavaliauskaitė: Požiūris netgi labai pasikeitė. Supratau, kokia iš tiesų vieninga tauta tampame, kai žaidžiamas krepšinis. Žinoma, pradėjau labiau domėtis šia sporto šaka. Bet tikriausiai didžiausią įspūdį čempionate padarė sirgaliai. Teko iš arti matyti, kaip visi daro bangą, o po kiekvieno pelnyto taško nuo riksmų ir emocijų virpėjo visa arena.

- Mokytoja, ar savanorystė netrukdė ruoštis pamokoms?

G.Juzulėnienė: Kadangi buvo pati mokslo metų pradžia, manau, mano mokiniai visai nesupyko, kad neuždaviau namų darbų ir tomis dienomis ne klausinėjau, o atsakinėjau į jų klausimus, nes visiems rūpėjo tik krepšinis.

- Jeigu būtų galimybė, ar sutiktumėte pakartoti šią patirtį? 

G.Juzulėnienė: Visu 100 procentų taip!!!

G.Kavaliauskaitė: Tikrai taip. Pakartočiau ne vieną ir ne du kartus.

1
2
3
4
5
6
7
1/7 
start stop bwd fwd