ŽYMESNĖS GIMNAZIJOS ISTORIJOS DATOS

1727 m.  – Vienuoliai pijorai, remiami Panevėžio krašto visuomenės, atidarė pirmąją mieste apskrities mokyklą (kolegiją), prilygstančią dabartinei vidurinei mokyklai.

1790-05-12  – Gaisras sunaikino medinius vienuolyno pastatus, bažnyčią ir mokyklą.

1824 m. kovas  – Mokyklą pasiekė filomatų-filaretų judėjimo banga. Buvo platinami atsišaukimai, paskviliai.

1832-07-25  – Caro vyriausybė, keršydama už mokinių ir mokytojų dalyvavimą 1831 m. sukilime, mokyklą uždarė. Pastatai buvo paversti kareivinėmis, bažnyčia – cerkve.

1834-01-03  – Gautas leidimas atidaryti penkiaklasę Bajorų mokyklą.

1840 m. – Iš Troškūnų atkelta į naujai pastatytus rūmus, pradėjo darbą Bajorų mokykla.

1858-06-09  – Bajorų mokykla perorganizuota į gimnaziją.

1865-06-15  – Už mokinių ir mokytojų dalyvavimą 1863 m. sukilime mokykla vėl buvo uždaryta.

1872 m. – Buvusiuose gimnazijos rūmuose atidaryta mokytojų seminarija.

1881-10-12  – Visuomenės rūpesčiu gautas leidimas atidaryti Realinę mokyklą.

1882-07-01  – P.Puzino rūmuose pradėjo darbą Realinė mokykla.

1884 m. – Baigti statyti Realinės mokyklos rūmai (juose dabar veikia Juozo Balčikonio gimnazija).

1887 m.  – Išleista pirmoji Realinės mokyklos abiturientų laida.

1903-01-30  – Mokykloje lankėsi carinės Rusijos švietimo ministras.

1904-05-10  – Mokyklą vizitavo generalgubernatorius kunigaikštis Sviatopolkas-Mirskis.

1915 m. gegužė  – Parašyta garsioji mokinių peticija „Jo Prakilnybei Vilniaus švietimo apygardos kuratoriui“, joje reikalaujama mokykloje panaikinti policinį režimą, leisti dėstyti lietuvių kalbą.

1905-10-25 – 1906 m.  – Pirmą kartą mokyklos istorijoje J.Jablonskis dėstė lietuvių kalbą.

1906 m.  – Mokyklą baigė būsimasis kalbininkas, žodynininkas, akademikas Juozas Balčikonis.

1907-06- 03 – 05  – Už mokinių darbus, pristatytus į Panevėžyje vykusią žemės ūkio ir pramonės parodą, mokykla buvo apdovanota aukso ir sidabro medaliais.

1908 m.  – Įsteigtas pirmasis lituanistinis švietimo būrelis.

1910 m. – Pradėjo veiklą aušrininkai.

1911 m. – Įkuriamas pirmasis ateitininkų būrelis.

1912-1913 m. – Leistas pirmasis lietuviškas nelegalus moksleivių laikraštėlis „Pavieniui menki – drauge galingi“, redaguojamas B.Sruogos.

1915 m.  – Artėjant frontui į Rusijos gilumą evakuota Realinė mokykla.

1915-07-27  – Panevėžį užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė.

1915-10-01  – Pradėjo darbą pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška vidurinė mokykla – Panevėžio  gimnazija, vadovaujama M.Putramentienės-Giedraitienės.

1918 – 1920 m. – Gimnazijai vadovavo Juozas Balčikonis.

1918 m.  – J.Balčikonio iniciatyva užrašas „Realnoje učilišče“ pakeistas į „Vyrų gimnazija“.

1919-01-06  – Vyresniųjų klasių gimnazistai pirmieji išėjo savanoriais į kuriamą Lietuvos kariuomenę.

1919-11-02  – Įsikūrė pirmasis gimnazijoje šaulių būrys.

1919-11-19  – G.Petkevičaitės-Bitės iniciatyva gimnazijoje įkuriamas mokinių šelpimo draugijos „Žiburėlis“ skyrius.

1920-09-15  – Įkuriama pirmoji LDK Kęstučio skautų draugovė.

1920 m. gruodis  – Įkuriama pirmoji LDK Birutės skaučių draugovė.

1921-02-10  – Pedagogų taryba patvirtino G.Petkevičaitės-Bitės, E.Jasinskaitės ir J.Zikaro parengtą mokyklinės mergaičių uniformos projektą. Uniforma paplito visoje Lietuvoje ir buvo dėvima iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

1921-03-16  – G.Petkevičaitės-Bitės iniciatyva įkurta mokytojų savišalpos draugija „Atsarga“.

1921 m.  – Gimnaziją du kartus aplankė G.Petkevičaitės-Bitės draugė Žemaitė.

1924-08-23 – 25  – Gimnazijos kieme vyko I-oji Panevėžio dainų šventė.

1922-05-01  – Vyko pirmasis ,,Meno kuopos“ protokoluotas susirinkimas – „Meno kuopos“ gimimo diena.

1923-05-22  – Gimnazijoje lankėsi filosofas, visuomenės veikėjas Vydūnas.

1923 m.  – Savo veiklą pradėjo Jūrų skautai.

1923/24 m.m.  – Berniukams įvedamos moksleiviškos uniformos, o abiturientams – ir uniforminės kepuraitės su J.Zikaro sukurtu gimnazijos ženkleliu.

1925 m.  – Keliaudamas po Lietuvą gimnaziją aplankė garsus prancūzų rašytojas, kelių knygų apie Lietuvą autorius Ž.Mokleras.

1926 m. ruduo  – Gimnazija įsigijo pirmąjį ir vieną pirmųjų Panevėžyje radijo aparatą.

1928 m. sausis  – Gimnazijoje pradėjo veikti elektrinis skambutis.

1929 m. pavasaris  – Gimnazijoje pradėjo veiklą mokinių „Geležinio vilko“ organizacija.

1930-08-30  – Švietimo ministro K.Šakenio įsakymu mokyklose uždrausta mokinių politinių organizacijų (ateitininkų, aušrininkų ir kt.) veikla.

1932 m.  – Mergaičių klasės iškeltos į naujai pastatytus Mergaičių gimnazijos rūmus.

1933-10-26  – Gimnazijoje įkurtas Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR) skyrius.

1934-12-16  – Mirus „Meno kuopos“ globėjui kunigui, rašytojui, filosofui J.Lindei-Dobilui, kuopa pavadinta Julijono Lindės-Dobilo vardu.

1935-04-21  – J.Lindės-Dobilo atminimui Piniavoje mokiniai pasodino J.Lindės-Dobilo šilelį.

1935-10-16  – Gimnazijoje lankėsi Atlanto nugalėtojas lakūnas F.Vaitkus.

1939 m. lapkritis  – Gimnazijos mokytojai ir mokiniai, surinkę 785 litus, 8171 knygą bei 327 mokymo priemones, viską nuvežė  atgauto Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijai.

1939 m. lapkritis  – Gimnazijoje atkurta šaulių organizacija.

1940-06-15  – Prasidėjo sovietinė okupacija.

1940 m. liepa  – Uždaryta lenkų gimnazija.

1940 m. rugsėjia  – Pasikeitus mokiniais su Mergaičių gimnazija, sudarytos mišrios klasės.

1940-11-07  – Pirmasis ryškesnis mokinių antisovietinis rezistencinis pasireiškimas.

1940-11-24  – Prasidėjo mokinių, kaltinamų antisovietine veikla, suėmimai.

1941-06-14  – 15  – Ištremti pirmieji mokytojai ir mokiniai.

1941-06-26  – Panevėžį užėmė vokiečių kariuomenė.

1943 m.  – Vokiečiai gimnazijos rūmus pavertė karo ligonine.

1944 m. kovas  – Į generolo P.Plechavičiaus organizuojamą Lietuvos vietinę rinktinę (LVR) išėjo dalis vyresniųjų klasių mokinių ir keli mokytojai.

1944-07-21  – Traukdamasi vokiečių kariuomenė susprogdino pijorų mokyklos pastatą.

1944-07-21  – Pasitraukus vokiečiams, Panevėžį užėmė sovietinė kariuomenė. Prasidėjo dar viena sovietinė okupacija.

1949-09-01  – Gimnazija perorganizuota į vienuolikmetę I-ąją vidurinę mokyklą.

1952 m. – Mokyklos atstovai pirmą kartą dalyvavo jaunųjų matematikų respublikinėje olimpiadoje.

1953 m. – Mokyklos atstovai pirmą kartą dalyvavo jaunųjų fizikų respublikinėje olimpiadoje.

1956/57 m.m.  – Pradėtas vadinamasis gamybinis mokymas.

1960 m. – Įrengtas centrinis šildymas.

1962-09-01  – Pradėtas sustiprintas fizikos ir matematikos mokymas.

1965 m.  – Nugriauta dar caro laikais statyta medinė sporto salė.

1966-09-01  – Atvėrė duris 15 klasių mokyklos priestatas.

1970-03-12  – Mokyklai suteiktas buvusio mokinio ir direktoriaus, kalbininko, akademiko Juozo Balčikonio vardas.

1971-07-16  – Prie mokyklos atidengtas buvusios mokytojos, rašytojos G.Petkevičaitės-Bitės biustas (skulptorius B.Bučas).

1972-12-23  – Atidarytas gimnazijos istorijos muziejus.

1974 m. – Nugriautas caro laikais direktoriams statytas namas, kuriame gyveno ir lietuviškos gimnazijos direktoriai.

1975 m.  – Baigtas statyti dar vienas priestatas.

1975-09-01  – Mokykla pradėjo dirbti kabinetine sistema.

1978-03-24  – 25  – Iškilmingai paminėtas mokyklos 250-metis.

1985 m.  – Gauti pirmieji 12 kompiuterių „Agat“. Pasidėjo mokyklos kompiuterizavimas.

1987 m.  – Vyko pirmoji medalininkų šventė.

1988-02-16  – Pirmą kartą po daugelio okupacijos metų iškilmingai paminėta Vasario 16-oji.

1988-11-19  – Į mokyklą iškilmingai grąžinta trispalvė vėliava, giedamas Lietuvos himnas.

1990-09-01  – Atidarytos pirmosios (VIII ir X) gimnazijos klasės, pradinės klasės iškeltos į atidarytą pradinę mokyklą.

1992 m. vasara  – Iš Kanados parvežta Jūrų skautų vėliava.

1992-19-01  – Mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

1993 m. birželis  – Išleista pirmoji gimnazistų laida.

               – Pradėtas leisti gimnazijos laikraštis „Dobilo žiedas“.

               – Prasidėjo dainų festivaliai, skirti Vasario 16-ajai.

               – Vyko didysis kapitalinis mokyklos remontas.

2005 m.  vasara  – Mokyklos stadione vyko Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikų ekshumavimas. Palaikai perlaidoti Klaipėdoje.

2010 m.  – Pradėta kapitalinė mokyklos stadiono rekonstrukcija.