Pirmadienis, 13 Gruodis 2010 21:47

 Įsitikinome, kad imigrantai labai panašūs į mus

Vidmantė VISOCKAITĖ, IIb klasė

Pirmąjį gruodžio šeštadienį mūsų gimnazijos antrokai dalyvavo Švietimo skyriuje surengtoje diskusijoje apie lietuvių toleranciją kitokio gymio, tautybės ir religijos žmonėms. Į susitikimą su Panevėžyje gyvenančiais imigrantais iš Ukrainos, Baltarusijos, Pakistano, Maroko ir kitų šalių gimnazistus pakvietė istorijos mokytoja Auksė Sereikienė.

Iš pradžių visi diskusijos dalyviai – tiek mokiniai, tiek imigrantai – jautėsi nedrąsiai, dairėsi tyrinėdami vieni kitus, todėl įžanginis mokytojos žodis buvo tarsi išgelbėjimas. Pradėti pokalbį padėjo skaidrės su 2003 metų apklausos rezultatais, kuriuose atsiskleidė lietuvių požiūris į kitokius nei jie žmones. Paprašyti pasakyti netolerancijos pavyzdžių įsitikinome, kad lietuviai įvairių tautybių žmonių santykiuose mato daugiau problemų nei atvykėliai. Tai pasirodė keista, nes aš maniau, jog yra atvirkščiai.

Po kavos pertraukėlės prasidėjo diskusija, pabandėme išsiaiškinti, kuo panašios įvairių tautų šventės. Daugiausiai sunkumų kilo musulmonams, nes jie laiką skaičiuoja pagal mėnulio kalendorių, todėl kasmet keičiasi švenčių datos, tačiau pasistengus pavyko jas pažymėti mums įprastame kalendoriuje. Kai visai nebeliko susitikimo pradžioje buvusio susikaustymo, imigrantai noriai pasidalino savo mintimis, papasakojo savo gyvenimo istorijų, kuriozinių atsitikimų. Pasirodė, kad daugelis jų gana gerai kalba lietuviškai!

Klausydama paskutinio kalbėtojo mintyse vis kartojau: „Ilgiau, kalbėk ilgiau, užtęsk“, – norėjau kuo ilgiau pabūti naujų pažįstamų rate. Tą dieną nebuvo kalbos, lyties, amžiaus, odos spalvos ar religijos skirtumų, barjero tarp lietuvių ir kitataučių, visi jautėsi lygūs. Dar kartą įsitikinau, kad visi žmonės panašūs, jų jausmai, troškimai ir norai mažai tesiskiria.

1 2 3 4 5 6