Šeštadienis, 13 Lapkritis 2010 10:55

 

 Mūsų spalvų savaitės kai kas labai pavydi!

Aistė TUMAITĖ, IIIh klasė

Viena spalva nebūtų graži

Kokiõs spalvõs yra mūsų mokyklinė kasdienybė? Kartais ji melsva ir rami, kaip mokytojos Jūratės Baltakienės kabinetas, kai įsimylime – įgauna žavaus rausvumo, o būna, kad nepasisekus kontrolinio darbo pamokoje šiek tiek pažaliuojame iš pykčio ar pavydo. Bet tai skirtingos spalvos, o kokia būtų viena? Gal pabandyti jas visas sumaišyti?

Štai – šiek tiek melsvos ramybės su istorinių datų priemaiša, truputis kirčiavimo, kurio besimokydami visi sutartinai „žaliuojame“, dar žiupsnelis rausvos romantikosgimnazijos fojė... Tiesa! Negalime užmiršti ir saulėtų mokytojų veidų profesinės šventės dieną, kuomet pilnais glėbiais gėlių jie skleidžia ne tik gerą nuotaiką, bet ir gerus pažymius!

Na, o dabar pamaišykime... Negali būti! Viskas tapo panašu į pilką nuobodžią masę. Argi tokie yra mūsų gimnazistai ir gimnazija? Na taip, mūsų kasdienybės spalvos išties kartais susilieja į pilką namų darbų ir atsiskaitymų apkartintą dėmę, o dar ir niūri dargana už lango...

Tačiau nebūtume mes gimnazistai, jei nesugalvotume, kaip išsaugoti spalvų margumyną.

Graži tradicija

Įpusėjus lapkričio darganoms, prisimename gražią tradiciją – spalvų savaitę. Jau kelintus metus iš eilės rudens tamsą ir pilkumą vaikome ryškiomis spalvomis. Gimnazijos parlamento paraginti traukiame iš savo spintų ryškiaspalvius drabužius ir ryžtingai „dažome“ mokyklą. Žalsvos sagės, melsvi megztiniai, raudoni šalikai – mūsų  mokytojai taip pat nepasiduoda rudens pilkumai.

Neatsilieka ir gimnazijos naujokai: koridoriuose žvilgsnį traukia žaismingos pirmokės, į plaukus įsisegusios dienos spalvą atitinkančius papuošalus, kelios merginos mokyklos paletę gaivino spalvingais pliušiniais žaislais. Žinoma, drabužiai irgi spindi įvairiausiais atspalviais.

 „Spalvų savaitė yra jėga!”

O ką apie spalvingąją savaitę mano patys gimnazistai? Kalbinau savo draugus bei bendraklasius, kurie į gimnazistų būrį įsiliejo tik šiemet.

Dauguma gimnazistų vieningai sutarė dėl dviejų dalykų – spalvų savaitė yra labai šauni, bet, deja, šiemet šiek tiek apsnūdusi. Mano bendraklasės Fausta ir Viktorija sutartinai sušuko: „Spalvų savaitė yra jėga!” Tais žodžiais suabejoti neleido jų įvairių atspalvių raudoni drabužiai. Trečiokei Gabrielei raudonos spalvos diena priminė Kalėdas, o antrokas Mindaugas sakė, kad nors ir sunkiai randa geltonos spalvos drabužių savo spintoje, idėją aktyviai palaiko. „Spalvingi žmonės išties suteikia daugiau šilumos, jaukumo“, - sakė jis.

Mindaugo bendraklasė Agnė pritarė draugui: „Tai puiki proga kiekvienam gimnazistui kasdien pasireikšti vis kita spalva“. Trečiokai Tomas ir Erikas, kuriems ši tradicija visiškai nauja, sakė, jog spalvos „neabejotinai praskaidrina mokyklos kasdienybę ir nuteikia žaismingai, tačiau gimnazistai galėtų būti aktyvesni“. 

Tiesa, išgirdau ir keletą neigiamų vertinimų – keli mano kalbinti vaikinai bei pora merginų gūžtelėję pečiais ištarė, jog jiems ši savaitė atrodo nuobodi ir betikslė.

Pasitikime pavasarį taškuoti ir dryžuoti!

Visų kalbintų gimnazistų klausiau, ar turi idėjų ir pasiūlymų, kaip dar labiau pagyvinti spalvotą mokyklos gyvenimą, kaip įtraukti daugiau žmonių. Gimnazistai kaip visuomet nešykštėjo pasiūlymų.

Ketvirtokai Dovilė, Ieva ir Simas svarstė: „Galėtume paįvairinti spalvų savaitę ir įtraukti ne tik spalvas, bet ir raštus. Pavyzdžiui, vieną pavasario savaitę galėtume paskirti dryžuotiems, taškuotiems ar languotiems raštams“. Išties nebloga idėja!

Abiturientė Evelina pasiūlė, kaip išspręsti mokinių pasyvumo problemą. „Prie mokyklos durų galėtų stovėti spalvų policininkas ir kiekvienam, nepaisiusiam aprangos kodo, skirti griežtą papeikimą ir kūno bausmę – visą dieną nešioti policininko dovanotą tos dienos spalvos akcentą. Būtų gražu ir linksma“, - juokėsi Evelina.

„O išradingiausią ir spalvingiausią tos dienos gimnazistą galėtume apdovanoti!” - pasiūlė Ieva.

Kiti žaliuoja iš pavydo

Taigi mūsų galvose, prikimštose mokslų, dar yra vietos puikioms ir originalioms idėjoms, belieka tik pasidžiaugti ir tikėtis, jog gimnazijos parlamentarai įtrauks šiuos pasiūlymus į naujų renginių sąrašą.

Kelias dienas kalbinusi spalvingus gimnazistus, džiaugiausi jų skleidžiama teigiama energija, o pati bandžiau pasyvesnius užkrėsti spalvų virusu – juo „sergu“ jau trečius metus ir kasmet laukiu lapkričio mėnesio, kad galėčiau leisti nevaržomai pasireikšti simptomams. Ir nors teko išgirsti keletą neigiamų atsiliepimų bei abejingumu dvelkiančių nuomonių, džiaugiuosi, jog mūsų mokyklos paletė išties spalvinga, o mes visi – talentingi ir linksmi dailininkai.

Norite, išduosiu paslaptį? Tik niekam nesakykite! Šio talento mums pavydi kitos mokyklos ir slapta žaliuoja iš pavydo. Tik – ššš.., tai paslaptis. J

 

Miglės KOLINYTĖS (IIIb klasė) nuotraukos.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12