Sekmadienis, 15 Vasaris 2015 18:14

Gimnazistai sprendė Europos problemas

 

Linas JOCIUS, „Sekundės“ dienraščio korespondentas

 

Juozo Balčikonio gimnazijos mokiniai Europos Parlamente (EP) Strasbūre su bendraamžiais iš įvairių Europos šalių diskutavo apie žemyną kamuojančias problemas. Galimybę apsilankyti Strasbūre gimnazistai gavo laimėję EP organizuojamą moksleivių konkursą „Euroscola“. Pernai spalį Jonas Ūsas, Akvilė Gasiūnaitė, Tautvydas Karvelis, Mantas Satkevičius ir Jokimas Tamulionis, vadovaujami geografijos mokytojo Kęstučio Bražinsko, triumfavo konkurso finale ir iškovojo teisę kartu su draugais keliauti į Europos Parlamentą.

 

Pusės tūkstančio auditorija

 

„Konkursui ruošėmės atsakingai, juk ir prizas tikrai nepaprastas. Visi supranta, jog dvyliktoje klasėje laiko abiturientui vis trūksta, vis dėlto atrasdavau laisvą valandėlę pasidomėti Europa ir EP. Daug padėjo mokytojas Kęstutis, konsultavęs mus įvairiais klausimais bei davęs perskaityti šūsnį lapų naujausios informacijos“, - praėjusių metų pergalę prisiminė M.Satkevičius. O Akvilė teigė, kad triumfuoti finale padėjo vienybė: „Puiku tai, kad dirbome kaip komanda ir pasiskirstėme darbus. Pavyzdžiui, aš buvau atsakinga už valstybių geografiją, kultūrą“.

Lietuvos delegaciją Strasbūre sudarė daugiau nei dvi dešimtys gimnazistų. Iš viso renginyje dalyvavo 21 šalies moksleiviai, pagrindinę EP salę, kurioje posėdžiauja parlamentarai, užėmė beveik 500 „Euroscola“ renginio dalyvių. 

Renginio pradžioje kiekvienos valstybės atstovai turėjo pristatyti savo mokyklą bei šalį, iš kurios atvyko. Apie Juozo Balčikonio gimnaziją papasakojo Luka Smalinskaitė ir Karolis Daugerdas. Vėliau K.Daugerdas juokavo – kelionė į Strasbūrą autobusu ilga, laiko su Luka aptarti pristatymą pakako. 

 

Anglams nebereikia ES?

 

Po pietų moksleiviai, susiskirstę į mažesnes grupeles, diskutavo. Dar prieš kelionę buvo žinoma, kad diskusijos vyks pagal 6 temas: Europos ateitis, migracija ir integracija, jaunimo užimtumas, „2015-ieji – Europos vystymo metai“, aplinkosauga ir atsinaujinanti energetika bei informacijos laisvė ir pilietinė kultūra. Kiekviena grupė išsirinko savo vadovą, sekretorių, iškėlė aktualiausias problemas, diskutavo ir turėjo priimti bendrą pasiūlymų paketą. Šis buvo pristatytas finalinėje „Euroscolos“ dalyje. Moksleiviai išklausė grupių vadovų ataskaitas ir balsavo už arba prieš pasiūlytus problemų sprendimo būdus. 

Karolis pripažino, kad teko aktyviai įsijungti į diskusijas, nes kolegos iš kitų šalių nebuvo labai iniciatyvūs. „Bendravau su anglais ir slovakais. Labiausiai reiškėsi anglai, jie – aktyvūs ES skeptikai, teigiantys, kad ES „važiuoja“ ne į tą pusę. Pateikė nemažai argumentų, kodėl turėtų išstoti iš ES, nes  jiems ši narystė nenaudinga. Gana keista, kad jau moksleiviai taip mąsto“, - stebėjosi K.Daugerdas.

„Manau, kad jų pozicija iš dalies yra teisinga, suprantu jų nuomonę. Kita vertus, Lietuvai ES yra labai naudinga. Manau, lietuviai nenorėtų, kad britai išstotų iš ES, antraip visam žemynui šis žingsnis stipriai atsilieptų“, - prognozavo gimnazistas.

Tautvydas Karvelis, vienas iš „Euroscola“ konkurso Lietuvoje nugalėtojų, priklausė diskusijų grupei, kuri nagrinėjo jaunimo užimtumo problemas. „Ramybės nedavė vienas klausimas – kaip sumažinti jaunimo nedarbo lygį. Vyko įtempta diskusija tarp dviejų pusių: vieni sakė, kad reikėtų universitetuose tris dienas dėstyti teoriją, o kitas dvi suteikti praktikos žinių studentams. Taip šie įgytų daugiau praktikos ir darbdaviai į juos žiūrėtų palankiau. Kita pusė teigė, jog reikėtų visus darbuotojus, sulaukusius pensijinio amžiaus, atleisti, kad jaunimui būtų suteikta daugiau galimybių įgyti darbą. Aš buvau už universitetų reformas“, - tvirtino T.Karvelis.

„Euroscolos“ renginys su pertrauka truko daugiau nei 9 valandas ir, panašu, niekam pernelyg neprailgo. „Visi galvojome, kad Europos Parlamente bus nuobodu. Bet po šio renginio nuomonę pakeitėme kardinaliai. Pamatėme, kaip atrodo parlamentas iš vidaus, gavome unikalų šansą patys kelti ir spręsti problemas, dalyvauti balsavimo simuliacijoje, patobulinti anglų kalbos žinias ir susirasti naujų draugų iš kitų Europos šalių! Renginys iš tiesų padarė didelį įspūdį ir tikrai nesigailime čia dalyvavę“, - po renginio vakare šypsojosi T.Karvelis.

 

Dalis kalbų kėlė nuostabą

 

Luka Smalinskaitė priklausė migracijos ir integracijos diskusijų grupei. „Svarstėme, kaip imigrantams sėkmingai integruotis į vietos bendruomenes, kaip mažinti jų srautus Viduržemio jūros regione. Daugiausiai teko bendrauti su anglais ir maltiečiais. Diskusija įdomi, buvo gana keistų pasiūlymų. Pavyzdžiui, kad reikėtų rengti imigrantų šventes, bet juk nešvęsi 365 dienas per metus. Mūsų komisijos vadovas sėkmingai pristatė pasiūlymus ir mūsų rezoliucija buvo priimta. Tai, matyt, svarbiausia. Mums, lietuviams, integracijos tema aktuali, mes juk mėgstame migruoti“, - sakė Luka.

Vienas keisčiausių pasiūlymų, kaip susidoroti su migracija – į emigrantų šalis įvesti kariuomenes, kad užtikrintų ES sienų saugumą. „Labai absurdiška. Klausiau, kaipgi ES galėtų tai padaryti. Juk ji visų pirma ekonominė, o ne karinė bendrija“, - stebėjosi tai pačiai diskusijų grupei priklausęs Ignas Lokcikas.

Luka skeptiškai vertino Graikijos situaciją ir pastangas siekiant išlipti iš finansinės duobės. „Graikų galvose – klausimai apie tai, kodėl jiems niekas nepadeda. Negaliu objektyviai atsakyti, koks galėtų būti tolesnis graikų likimas ES. Esu prieš graikišką mentalitetą, man atrodo, kad jų pastangos nėra tokios, kokias įdeda kitos Europos valstybės, siekdamos pagelbėti Graikijai. Šaliai, kuriai padedama, nederėtų reikšti nepasitenkinimo, o vertėtų dėti kuo didžiausias pastangas siekiant maksimaliai išnaudoti pagalbą. Dabar graikų atsakas yra ne toks, kokio tikisi Europa“, - mano L.Smalinskaitė.

 

Kiekvienas mato savo kiemą

 

Ne vienas kalbintas gimnazistas pastebėjo, kad skirtingų regionų moksleiviai į Europą žvelgia skirtingu kampu. „Įvairių šalių jaunimas mato problemas, aktualias jų kraštui. Užduodami klausimus jie akcentuoja savo šalį, pabrėžia jiems rūpimas temas“, - tvirtino Marius Urbelis. Jam pritarė ir bendraklasis Karolis.

„Kai pradedame diskutuoti, atrodo, randame bendrą kalbą. Tačiau nepasakyčiau, kad visi įžvelgiame tas pačias ES problemas. Jų tiek daug ir tokios skirtingos, kad visi galiausiai mato tik savo kiemą. Kartais pagalvoju, kad man, lietuviui, šiuo metu rūpi Ukrainos klausimas ir ES pozicija. Airiai kalbėjo apie istorinį katalikų ir protestantų konfliktą, Pietų Europą kamuoja skolos... Manau, kad vienas pagrindinių klausimų: kas ta ES ir kokia jos ateities vizija? Ar tapsime kažkokia supervalstybe? Ryšys tarp valstybių nėra aiškus, sunku suderinti bendrą poziciją“, - savo įžvalgomis dalinosi K.Daugerdas.

„Euroscolos“ renginys – smagus žaidimas, padedantis susipažinti su Europos Parlamentu. Tačiau kyla neaiškumų. Mes turėjome įdomių pasiūlymų, priimtos rezoliucijos, bet neaisku, ar jos turi kokią nors prasmę, ar politikai su jomis susipažins“, - sakė Karolis. 

 

Į politiką neskubės

 

L.Smalinskaitei Senojo žemyno rūpesčiai nėra svetimi. „Europos problemos man yra aktualios. Juk gyvenu čia, esu europietė, man svarbu, kas vyksta ir kodėl. ES problemos vienu ar kitu atžvilgiu paliečia mus, kad ir kur mes, lietuviai, Europoje begyventume“, - kalbėjo Luka. 

„Kasdienybėje praverčia politika. Domėtis ja nėra hobis, tai tokia pati būtinybė kaip ir išsivalyti dantis. Tačiau artimiausiu metu nesieju savo planų su politikos mokslais, manau, reikėtų visų pirma tapti kokios nors srities specialistu, kad vėliau taptum geru politiku“, - į klausimą, ar nevilioja karjera Europos Parlamente, atsakė K.Daugerdas.

„Susipažinau su naujais žmonėmis. Mažose grupėse jaunimas labiau atsiskleidė, išryškėjo skirtingi charakteriai, bruožai, būdingi tam tikroms tautoms. Po debatų vaikštinėjome Strasburo senamiesčiu, man patiko aplinka. Norėčiau po studijų kurį laiką pagyventi šioje šalyje“, - kalbėjo I.Lokcikas. Tačiau jaunuolio taip pat nevilioja politinė karjera. „Būdamas parlamente supratau, kad niekada nedirbsiu jame, nebūsiu valdžios atstovu. Tai menas pilstyti iš tuščio į kiaurą“, - tvirtino Ignas.

„Prieš kelionę maniau, kad diena parlamente bus pati nuobodžiausia, nes manęs tokia politinė veikla nedomina, bet buvo visiškai priešingai. Turėjau galimybę pabendrauti su užsienio jaunimu, ir ne šiaip apie orą, o rimtomis temomis. Patiko sėdėti EP salėje ir klausyti diskusijų anglų kalba, balsuoti ir prisidėti priimant sprendimus“, - po renginio įspūdžiais dalinosi Akvilė. 

„Niekada nebijojau savęs vadinti europiečiu. Man rūpi, kas dedasi Europoje, kokias problemas sprendžia galingiausios Europos Sąjungos figūros. Nuolat domiuosi tuo internete ar laikrasčiuose. Galbūt tai palengvino pasiruošimą „Euroscolos“ konkursui“, - svarstė M.Satkevičius.

„Viskas, ką sužinojau naujo, buvo įdomu ir tikiu, kad tai pravers ateityje, padės geriau suprasti, kas vyksta ne tik EP bet ir visoje Europoje. Aš nuolat domiuosi politika, bet studijas siesiu su kita, tačiau artima sfera – ekonomika bei finansais. Vis dėlto jei kada pasitaikytų proga dirbti EP jau kaip ekonomikos ar finansų specialistui, man būtų garbė savo darbais prisidėti prie bendros Europos gerovės“, - sakė Mantas.

 

Strasburas1
Strasburas10
Strasburas15
Strasburas16
Strasburas19
Strasburas2
Strasburas21
Strasburas22
Strasburas24
Strasburas25
Strasburas31
Strasburas33
Strasburas4
Strasburas7
01/14 
start stop bwd fwd