Pirmadienis, 29 Rugsėjis 2014 21:10

Krikštynos – pirmokų akimis

 

Pirmokų kančias aprašė Akvilė ŠIAUČIŪNAITĖ, Viltė KRIAUČIŪNAIĖ ir Gintarė JUKŠTAITĖ iš Ib klasės

 

Nors Panevėžyje ir sklando mitai apie nuobodžius ir savo laisvalaikį vien prie knygų leidžiančius balčikoniečius, praėjusį penktadienį jie įrodė, kad sugeba ir pasilinksminti.

Kaip ir kiekvienais metais, pirmokai, nuėję sunkų krikštynų kelią, tapo visateisiais gimnazijos nariais. Nuo pat ryto mokyklos koridoriais zujo „mafijos“ grupuočių nariai – ketvirtokai, o kiekvieno jaunojo gimnazisto veide galėjai įžvelgti bent trupinėlį nerimo. Paaiškėjo, kad jie jaudinosi ne be pagrindo – jau per pirmąją pamoką seniūnai buvo pagrobti. Jų klasės draugai nėrėsi iš kailio, norėdami įtikti mafijos grupuotei, organizavusiai pagrobimus, nešė įvairias išpirkas: vieni – naminį obuolių pyragą, kiti – pakelį saulėgrąžų, dar kiti – kolos butelį. Ketvirtokai, apsidžiaugę pirmokų dovanomis, pažadėjo labai neskriausti ir leido jiems išsisukti, palikę tik po porą randų (juokaujame, tai buvo paprasčiausi dažai).

Tačiau nekrikštų kančios tuo nesibaigė. Kiekvieną pertrauką mokyklos koridoriuose tykojo  pavojai – krikštatėviai, apsiginklavę lūpų dažais bei plaukų laku, vis stengėsi mus „pagražinti“. Po įtemptų pertraukų mokykloje ketvirtokai neleido atsipūsti: vidiniame kiemelyje įvyko mafijos ir nekrikštų susitikimas – naujokams reikėjo prisistatyti šūkiu ir daina (vėliau šūkiai ir dainos dar ne kartą skambėjo įvairiuose miesto pakraščiuose).

Pagaliau lydimos ketvirtokų pirmokų klasės pasiekė krikštijimo vietas, kur vėl laukė išbandymai. Ketvirtokai smaginosi „gražindami“ pirmokus: mūsų plaukus „papuošė“ skutimosi putų ir kečupo kalnai, veidai buvo ištepti miltais, o rūbai – aliejumi. Buvo patikrinta ne tik fizinė ir psichologinė ištvermė, bet ir žinios apie gimnaziją. Įveikę kliūčių ruožą, žygiavome Juozo Balčikonio paminklo link. Davę priesaiką ir pabučiavę Balčikonio batą, gavome gimnazisto pasus.

Piktdžiugiškos ketvirtokų šypsenos iki šiol primena patirtus išgyvenimus, tačiau jau nebegąsdina, nes esame tikri gimnazistai.